Ar turėtų būti leidžiama pardavinėti maistą zoologijos sodų teritorijose?

Pastaraisiais metais zoologijos sodai sulaukia nemažai kritikos dėl gyvūnų teisių pažeidimų. Kartais pasigirsta net ir gana radikalių svarstymų, pasisakančių už zoologijos sodų visišką uždraudimą, motyvuojant tuo, kad nelaisvėje auginamų gyvūnų psichika skiriasi nuo laisvėje gyvenančių gentainių, taip pat zoologijos sode gimę ir užaugę gyvūnai nesugebėtų išgyventi, jei būtų perkelti į laisvą aplinką. Lietuvoje tokių diskusijų negirdime labai daug, tačiau artimiausiu metu tikrai išgirsime ne kartą.

Tuo tarpu Lietuvos zoologijos soduose kyla kitos svarbios dilemos. Viena jų – maisto pardavimas zoologijos sodo teritorijoje.

Zoologijos sodas – pramoga visai šeimai, trunkanti kelias valandas. Nieko nuostabaus, kad lankytojai išalksta ir netrukus pradeda ieškoti galimybių pavalgyti įvairių užkandžių ar ledų. Tada susiduriama su problema – kur maisto įsigyti.

Zoologijos sodai skirtingai reglamentuoja lankytojų elgesio taisykles, todėl vienuose galima rasti greito maisto ar užkandžių prekybos vietų, tuo tarpu kiti zoologijos sodai vengia tokių paslaugų. Kodėl?

Gyvūnų maitinimas – tik su prižiūrėtojų leidimu

Zoologijos sode gyvena skirtingų ekosistemų gyvūnai, turintys tik jiems būdingus mitybos įpročius ir racioną. Pavyzdžiui stepių kupranugariai maitinasi visiškai kitaip, nei šernai, todėl zoologijos sodas susiduria su iššūkiais, kaip užtikrinti kuo natūralesnį racioną. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad laisvėje gyvenantys gyvūnai įsisavina 5 kartus daugiau jiems reikalingų vitaminų ir kitų maistinių medžiagų, nei tie, kurie gyvena zoologijos sode. Tai turi įtakos gyvūno vystymuisi ir reprodukcijai.

Zoologijos sodo darbuotojai dirba labai intensyviai, kad užtikrintų čia gyvenantiems gyvūnams tokias sąlygas, kokias jie galėtų rasti jų natūralioje gyvenimo aplinkoje. Dėl to bet kurio gyvūno maitinimo procesas yra savitas, jis vyksta skirtingu laiku, atsižvelgiant į gyvūno mitybos įpročius.

Zoologijos sodo lankytojai nesunkiai gali sutrikdyti mitybos racioną, maitindami gyvūnus savo atneštais maisto produktais. Dėl to gyvūnų maitinimas galio vykti tik su prižiūrėtojo leidimu ir tik tuo maistu, kurį parenka kvalifikuoti darbuotojai, išmanantys viską apie kiekvieno iš gyvūnų mitybą.

Bet koks bandymas maitinti gyvūnus be prižiūrėtojo leidimo gali sukelti itin neigiamų padarinių. Dėl netinkamų maisto produktų gyvūnai gali susirgti įvairiomis virškinimo ligomis. Mūsų įprastame maiste yra gausu cukraus ir įvairių cheminių priedų, kurie gali neigiamai paveikti gyvūno organizmą. Kai kurie gyvūnai net gali sirgti mums žinomomis ligomis, pavyzdžiui, diabetu.  Kai lankytojai duoda sausainį ar saldainį su daug cukraus, toks gyvūnas gali praktiškai per valandą sunegaluoti ir net mirti.

Gyvūnų maitinimas zoologijos soduose – pramoga

Kai kuriuose zoologijos soduose yra vykdomos įvairios edukacinės veiklos. Viena jų yra gyvūnų maitinimas. Kartais šis procesas gali būti patikėtas lankytojams. Tačiau ne visiems gyvūnams patinka nepažįstamų žmonių draugija, triukšmas, dėmesys. Dėl šios priežasties viešai maitinami tik kai kurie zoologijos sodo gyvūnai.

Dažniausiai lankytojams leidžiama pamaitinti elnius, ožkas, arklius, kai kuriuos paukščius ar žuvis. Maitinami jie prižiūrėtojų paruoštu maistu. Zoologijos sodas sprendžia, ar šį maistą leisti įsigyti patiems lankytojams, ir kada gyvūnai gali būti maitinami. Pavyzdžiui, elniai maitinami nuo 16 val. iki 16:30 jiems paruoštu maistu. Kitu metu jie negali būti maitinami, juo labiau pačių lankytojų atsineštais maisto produktais. Maitinimas vyksta su prižiūrėtojo leidimu ir stebėjimu, kad būtų išvengta nemalonių siurprizų.

Kada zoologijos sodas neleidžia prekiauti maistu

Zoologijos sodas pats priima jam labiausiai tinkančią maitinimo strategiją, taip pat ir leidžia arba draudžia prekiauti maistu. Tai priklauso nuo keleto priežasčių.

  • Ar yra gyvūnų, kuriuos galima maitinti lankytojams.
  • Ar užtikrinamas pakankamas saugumo lygis, kad lankytojai negalėtų patekti labai arti šalia gyvūnų, kurių negalima maitinti žmonių maistu.
  • Ar yra pakankamai gyvūnus prižiūrinčio personalo.
  • Ar yra pakankamai zoologijos sodo tvarką prižiūrinčio personalo.
  • Kaip valdomi lankytojų srautai zoologijos sode.
  • Kokios edukacinės programos numatytos zoologijos sode.
  • Kokių rinkodaros strategijų imasi zoologijos sodas, kad uždirbtų papildomų lėšų iš lankytojų.

Kai zoologijos sodas yra nedidelis, jo lankymas trunka 1-2 valandas, dažniausiai bet kokiais maisto produktais neprekiaujama. Dideliuose zoologijos soduose yra maitinimo vietos, tačiau jos yra labai smarkiai izoliuotos nuo gyvūnų, kad maistas nuo stalų nepatektų į gyvūnų aptvarus. Jei zoologijos sode vyksta edukacinės programos, kurių metu gyvūnai maitinami, kartais šis procesas gali būti patikimas ir lankytojams. Tačiau visai neseniai šis principas sulaukė didelio pasipriešinimo, kai viename Skandinavijos zoologijos sode prieš lankytojų akis buvo išmėsinėjami kiti seni ar maistui veisiami gyvūnai ir jų mėsa viešai maitinami plėšrūnai. Iš kitos pusės, per karščius kai kuriuose zoologijos soduose yra pardavinėjami specialūs gyvūnų ledai (iš šaldytų vaisių), kad lankytojai galėtų jais palepinti tam tikrus gyvūnus.

Lietuvos zoologijos sode po rekonstrukcijos ledais ir kitais užkandžiais nebuvo prekiaujama, tačiau zoologijos sodo administracija įvertino tokią galimybę ir ieškomi sprendimai, leidžiantys lankytojams įsigyti tam tikrus užkandžius. Aišku, buvo įvertintos visos galimybės, užtikrinančios gyvūnų saugumą, nes dažnai lentelės su užrašu „Maitinti gyvūnus griežtai draudžiama“ nepadeda to užtikrinti.