Kelionės aplink pasaulį Lietuviams neįperkamos, bet į Norvegiją jau nukeliavo ne vienas. Dėl to pervežimų kompanijos veža į Norvegiją krovinius kada tik reikia. Šis maršrutas kroviniams yra įprastas. O kompanijos ne tik veža į Norvegiją, bet ir iš jos. Lietuviams, gyvenantiems ten, pradžia nebūna lengva. Kaip ir kitose valstybėse, naujo gyvenimo pradžia užsienyje prasideda nuo sunkaus fizinio darbo, jei reikia ir nuo naujos kalbos mokymosi. Norvegų kalba tikrai nėra pati lengviausia, o ir šiaip vyresnio amžiaus žmonėms išmokti naują kalbą yra gana sudėtinga. Gąsdintis nėra ko, nes sudėtinga nereiškia neįmanoma. Kai žmogus įdeda daug pastangų, viskas tampa įmanoma. Todėl ir veža į Norvegiją visokius daiktus, veža gal ir pakeleivius, jei susitariama. Geriausia girdėti tai, kad kompanijos veža į Norvegiją pelningai, nes jei tai būtų nepelningas verslas, jis bankrutuotų.

Nors norvegai užsieniečių tikrai nelaukia išskėstomis rankomis, bet po truputį ten galima pasidaryti karjerą kaip bet kurioje šalyje. Mažai kas sėdi tose pačiose pareigose dešimt metų, jei nemato šansų kilti aukštyn pareigose. Žmonės nėra tiek sėslūs, jie nori išbandyti viską, ką gali, kol yra jauni. Surizikuoti ir pakeliauti – kas antro jauno žmogaus tikslas, tik ne visi tai realizuoja. Kai kurie net keliauja „tranzuodami“, užsimano pamatyti savo akimis kaip gyvena norvegai ir ieško, kas veža į Norvegiją. Į šia kelionę greičiausiai įsiterpia ir kelionė keltu. Čia jau be bilieto neprasmuksi. Keltai ne veža į Norvegiją, o plukdo. Plukdo kartu su transpoto priemone. Taigi, galima daryti išvadą, kad dabartiniais laikai gali keliauti ne tik žmonės, jų daikatai, bet ir automobiliai. Kelionė per vandenį smarkiai sutrumpina bendrą kelionės trukmę.

Norvegija yra šiauriau nei Lietuva, tad lietuviai veža į Norvegiją ir šiltus drabužius. Dėl to, kad nori ne tik priminti apie save artimiesiems, kurie ten išvyko, bet ir todėl, kad primintų jiems Lietuvą. Rankų darbo megztiniai yra labai vertinami, be to, juos galima padaryti etninius, išmegzti kokį lietuvišką raštą, gal net žodžius. Močiutės Lietuvoje mėgzta megsti, taip joms laikas geičiau eina, o atėjus žiemai jos siunčia savo darbą į užsienį savo anūkams ar vaikams. Gavę dovanų Norvegijos lietuviai džiaugiasi, jie bendrauja su savo giminaičiais, dažnai ir į lietuviškas bendruomenes įstoja, nes nenori pamiršti savo šaknų. Jų tikslas yra tiesiog gyventi materialiai saugų gyvenimą užuot skaičiavę nuo algos iki algos. Kiekvienam savo, vieni mieliau išvyksta, o kiti verčiau lieka ir tik daiktus veža į Norvegiją. Visi ieško laimės savaip, ne visiems dėl tų paieškų norisi išvykti. Teisti čia irgi nieko nereikia, jei brolis ar sesuo nusprendė išvykti, geriau palaikykite, o ne barkitės. Jie, kaip ie mes, yra savo gyvenimo šeimininkai. Kiekvienas asmeniškai priimame sprendimus. Gyvenimas nėra tiek ilgas, kad visą gyvenimą gyventi sėsliai. Tikime, kad žmogus bent kartą per gyvenimą turi išvykti į užsienį, bent jau atotstogų, jei ne uždarbiavimui. Kelionės padeda praplėsti akiratį, pamatyti, kad žmonės yra kur kas labiau skirtingi nei galvojote iki šiol. Neužsidarykite ir visada būkite atviri naujoms pažintims ir nuotykiams. Jaunos poro mėgsta keliauti po du, kad ir automobiliu. Tai raomantiškos ir nuotaikingos kelionės, kurių turinį arspėti iš anksto praktiškai neįmanoma. Keliauninkai dažniau ne veža į Norvegiją daiktus, o kaip tik stengiasi imti kuo mažiau daiktų, tik būtiniausius, kad keliauti būtų patogiau.