Židiniai ar krosnelės bei jų liepsna – jaukumo, romantikos ir paslapties skleidėja. Ugnis paslaptingai apšviečia aplinką ir žmones, tarsi dovanodama jiems kitokį vaizdą. Žaižaruojanti liepsnelė užburia, ja sunku atsigėrėti, ji skleidžia ramybę, priverčia širdį smarkiau plakti ir netgi atgaivina atvėsusius dviejų širdžių jausmus.
Specializuotose parduotuvėse šiandien galima įsigyti įvairių dydžių bei modelių židinių ir krosnelių. Jei tai – jūsų svajonė, kurią ruošiatės įgyvendinti, pirmiausia reikia pagalvoti apie dūmtraukį, turėti šildymo planą, apgalvoti finansines galimybes bei alternatyvas. Tai apsvarsčius būtina pasidomėti techninėmis židinių ar krosnelių charakteristikomis, kuriose nurodomas autonominio degimo laikas (kiek vidutiniškai dega viena malkų įkrova ir kokios malkų sąnaudos per valandą). Jei norima šildyti visą namą, labiausiai tiktų tokia šildymo forma, kai namo erdvė vientisa, o šildymo įrenginys stovi būsto centre.
Daugiausia keblumų gali kilti, jei židinį ar krosnelę panorėjote įsirengti daugiabučiame name. Tuomet jums prireiks ne tik įsirengti dūmtraukį, bet pirmiausia gauti leidimą iš savivaldybės bei namo kaimynų (jūsų norui turi neprieštarauti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų). Jungti židinio dūmtraukį į bendros ventiliacijos sistemas daugiabučiuose yra griežtai draudžiama. Tačiau bute įsirengę elektrinį židinį (kurio liepsna – butaforinė) arba biožidinį (kūrenamą specialiu skysčiu), tikrai turėsite mažiau problemų ir biurokratinių rūpesčių, nes nereikės nei leidimų, nei dūmtraukio. Nors, žinoma, dirbtinė liepsna niekuomet neatstos realaus jos vaizdo… O kūrenant biožidinį reikėtų rinktis kokybišką degųjį skystį, kuris neskleis nemalonaus kvapo. Taip pat vertėtų itin dažnai vėdinti tą patalpą (arba joje turi būti labai geras vėdinimas), nes, kūrenant biožidinį, sumažėja deguonies ir žmonės gali jaustis prastai.