Gyvūnų mylėtojams visai nerūpi, ar jų būsimas šuniukas augs didelis ar mažas, jei jie gyvena nuosavame name ir šunį nori auginti kambaryje, o ne lauke. Tik jiems derėtų nepamiršti, kad skirtingo ūgio šunims ne visada tinka tie patys žaislai šunims. Maži žaislai šunims yra skirti nedidelio ūgio šunims. Ir atvirkščiai, dideli žaislai šunims yra skirti žaisti didelio ūgio šunims. Mat tie šunys, kurie yra didelio ūgio, tą didelį ūgį pasiekia gana anksti ir būdami vis dar jauni ir aukšti jie yra žaismingi. Savaime suprantama, kad žaislai šunims turi būti atitinkamo dydžio, kad šuo galėtų jį patogiai apžioti, sukąsti dantimis. Juk taip šunys žaidžia.
Dar prieš perkant žaislus svarbu žinoti, kokie žaislai šunims patinka. Yra šunų, kurie, pavyzdžiui, cypsinčių žaislų bijo ir su jais nežaidžia. Tokiam šuniui nupirkus cypiantį žaislą galėsite ilgai džiaugtis, kad žaislas ilgaamžis, kad dar nesugriaužtas, bet turėkite omeny, kad žaislas sveikas tik todėl, kad šuo bijo juo žaisti. Tad tai šuniui tas pats, kas visai be žaislo būti… Liūdna, kad ne visi šunų šeimininkai tai supranta. Iš tiesų, kai šuo turi skirtingo tipo žaislų (virvės tipo, pliušinį žaislą, kamuoliuką ar guminį) tai lengva pamatyti, kuris žaislas jo mėgiamiausias. Tada aišku, kokių žaislų jam nupirkti daugiau. Žaislai šunims perkami įvairiai. Pavyzdžiui, naujas žaislas gali būti perkamas, kai dabartinis jau visai „atgyveno“ ir tik šiam sulaukus to pačio likimo vėl pirkti naują. Kitas variantas yra tas, kad žaislai šunims iš karto perkami didesniais kiekiais, 3-5 žaislai vienu metu. Tai greičiau tiesiog požiūrio reikalas. Tiesiog kai kurie šunų šeimininkai nemėgsta, kai šunų žaislai mėtosi po visą kambarį, todėl jiems paprasčiau, kai šuo turi tik vieną, ir nereikia tų žaislų rankioti iš kambario vidurio ir mesti prie šuns guolio. Pats šuo juk savo žaislų nesusitvarkys, nes šuo – ne vaikas, ant šunio už išmėtytus žaislus juk nepykstama, kadangi vis tiek nesuprastų už ką yra baramas. Taigi žaislai šunims rūpi iš esmės dėl žaidimo, graužimo, jie mėgsta, kai žaislai numetami ir jie gali juos atnešti, bet žaislus tvarkyti jau yra šeimininkų darbas. Deja, bet išdresuoti savo šunį tiek, kad po žaidimo jis nepaliktų savo žaislų bet kur yra tikrai sunkus riešutėlis, todėl mažai kas tą bando įgyvendinti, kadangi patiems surinkti žaislus yra lengviau.
Šuo yra šuo ir nereikia iš jo tikėtis daugiau nei jis gali duoti žmogui. O gali jis duoti neįkainojamo džiaugsmo jums ir jūsų vaikams. Tiesa, žaislai šunims yra toks dalykas, kad išsirinkę vieną mėgiamą žaislą jie gali nenorėti žaisti su naujai nupirktu žaislu, nors senasis bus ir visai sudriskęs. Nežinia, ar tai išrankumas, ar sentimentai, ar kaprizai, o gal kitos priežastys, bet šunys tikrai turi savo charakterį ir žino, kas jiems patinka, o kas ne. Jei jiems mielas tas vienintelis žaislas, leiskite jį jam turėti ir neatiminėkite, kad galėtumėte duoti naują. Mat šuo vertina savo žaislą ne pagal jo išvaizdą. Jei ir suplyšęs, net jei nebeišsiplauna tiek, kad būtų be dėmių, šuniui tai nerūpės. Leiskite jiems turėti savo nuomonę ir savo mėgiamą žaislą. Kam šunį liūdinti atiminėjant iš jo žaislą? Iš šuns atimti žaislą beveik tas pats, kas iš vaiko atimti žaislą… tik kad šuo neverks, nes šunys nemoka verkti, bet tai nereiškia, kad jiems nebus skaudu vien dėl to, kad jie nemokės pasakyti to, kad nori savo žaislą pasilikti.