Lietuva yra žalias kraštas, kuriame miškų tikrai netrūksta, kol kas miškingumas dar yra geras. Ta proga norime pasakyti, kad Lietuvoje yra ne viena bendrovė, kuri verčiai mediena. Tai reiškia, kad miškai yra kertami ir bus kertami. Na, jei privataus miško savininkas tam ir augino mišką, kad galėtų jį parduoti, tai gerai, kiekvienas objektas turi savo tikslą. Lentpjūvės gamina fanerines plokštes, baldus ir t. t.  Be to, jos skelbia brangiai perkame mišką. Nei jei mišką perką ir ne lentpjūvė, tai didelė tikimybė, kad miško mediena pateks į baldų gamybą. Gerai tai ar blogai svarstyti net neverta, nes gyvenime niekas nėra visiškai geras arba blogas. Gyvenimas nėra vien juoda ir balta. Yra ir kitų spalvų, todėl gyvenimas yra ryškus  ir spalvingas.

Brangiai perkame mišką – tokį užraša galima pamatyti kone kiekviename mieste, kad ir ant kokio nors namo sienos. Reklaminės iškabos yra vis dar aktyvus reklaminis kanalas ir suinteresuoti žmonės moka pinigus už juos. Perkami miškai taip pat verti reklamos. Tiesiog tiekimo vadybininkai turi pereiti visus kelius, kad savo įmonei rastų žaliavos. Siūlyti gerą kainą klientui yra konkurencingas žaidimas. Tiesą pasakius, žmonės kartais užkimba ant reklamos kabliuko. Tai, ką dažnai matai, tas išlieka atmintyje. Vadinasi, jei turi nuosavą mišką ir kas dieną arba bent kelis kartus per savaitę važiuoji pro tą vietą, kur kabo skelbimas su kontaktais apie tai, kad kažkas perka mišką… galiausiai imsite svarstyti, o gal tikrai reikia parduoti mišką, jei teigia brangiai perkame mišką. O gal parduoti tik dalį miško? Tokie ir kitokie svarstymai mintyse atsiras vis dažniau, nes reklama visada manipuliuoja savo žiūrovu. Žmogui galima įteigti, kad jis nori vieno arba kito dalyko. Tai yra pardavinėjimo menas, kurio galima išmokti. Tik reikia klientui žinoti, kad reklama ne visada atitinka realias sąlygas. Tas pasakymas brangiai perkame mišką nėra tikslus. Ką reiškia brangiai? Tai yra subjektyvu. Vienam žmogui gali ta pati suma atrodyti didelė ar bent jau padori, o kitam visiškai netenkinti. Klientas neturi jaustis apgautas! Kitu atveju jis gali nutraukti sandėrį ir atsiimti tai, kas buvo jo. Ant reklamininkų pykti taip pat nereikia labai smarkiai, nes jie daro tai, ko iš jų reikalauja vadovai, jie turi paklusti ir rasti tiek klientų, kiek reikia įmonei. Kitaip vadovai sakys, kad jis, reklamininkas, prastai dirba. brangiai perkame mišką – tai tik žodžiai, kurie padeda prisivilioti interesantus. Kažkam iš tiesų naudinga parduoti savo nuosavą mišką. Tai turėtų būti lengvai gauti pinigai. Miškas jūsų, jie nori pirkti, jūs siūlote kainą, jei jiems netinka, neparduodate. Jūs neprivalote sutikti parduoti savo nekilnojamąjį turtą, jei jūsų netenkina vienos ar kitos pirkimo-pardavimo sąlygos, jūsų teisė rinktis. Vartotojas yra visada laisvas rinktis. Tik šioje situacijoje susidaro keistas kuriozas, kad vartotojas kaip ir yra parduodantysis. brangiai perkame mišką – tai tas pats, kai matome brangiai superkame automobilius. Turgaus ten nebūna ir derybos nepadeda. Perkantieji pasako savo kainą, o jūsų valioje yra tik sutikti arba nesutikti. Keisti siūlomą kainą perkantieji nesuteikia galimybių, remdamiesi tuo, kad jų specialistai įvertina turtą objektyviai. Jie motyvuoja, kad nenori pirkti katės maiše, todėl ir turi apžiūrėti objektą darbuotojas, kuris turi tam tikrą išsilavinimą. Jūs motyvuokite tuo, kad jums neverta pusvelčiui pardavinėti savo turtą ir galite išeiti, jei sandoris netenkina.